Discriminación laboral de los pueblos indígenas

Miriam Gisela
Mirian Gisela Velasquez Coaquira

En pleno siglo XXI aún se visibiliza la discriminación en el ámbito laboral de la población indígena u originaria (quechuas y aimaras), esto es, no gozan de las mismas oportunidades laborales.

El inciso 2 del artículo 20 del Convenio 169 da a conocer situaciones relativas a acceso al empleo y remuneración igual por trabajo de igual valor a las que el Gobierno debe prestar especial atención. Si bien es cierto, el Estado peruano adoptónormativa que prohíbe la discriminación en el ámbito laboral, sin embargo no se ha tomado medidas especiales efectivas que proteja el derecho al trabajo digno en instituciones privadas y públicas, y así puedan alcanzar su desarrollo económico.

La discriminación laboral, se evidencia cuando los postulantes originarios aun poseyendo las mismas capacidades y calificaciones tienen menos probabilidad de acceder a determinados puestos de trabajo a comparación de los demás postulantes, solo por el hecho de poseer rasgos indígenas, condición de género, la vestimenta y lengua. Algunos, aún accediendo a un empleo, tienen limitaciones para ascender a mejores puestos, percibiendo un salario inferior por desempeñar las mismas labores que el reto de trabajadores.

La práctica discriminatoria laboral trae consecuencias como la desmotivación, migración a ciudades y dedicarse a actividades como la agricultura, ganadería y minería, siendo éste último en ocasiones informales con jornadas excesivas sin recibir una remuneración justa.

Es así, que los indígenas continúan en desventaja en cuanto a la remuneración como en el acceso a un empleo. Por tanto, como Estado hay que priorizar políticas efectivas antidiscriminatorias orientadas a no limitar el acceso al empleo de indígenas, como institución tener mecanismos que permitan prevenir la discriminación en el trabajo, como sociedad cambiar de pensamiento y como población afectada ser consciente de nuestros derechos laborales y luchar por ellas.

PUEBLOS INDÍGENAS JILATA KULLAKANAKANA IRNAQÄWI TAYPINAKANA JISK’ACHATAPA

Pachpa siglo XXI pataka maranakana Pueblos indígenas (Qichwa aymara jilata kullakanaka) irnaqäwi taypinakana jisk’achasitapa uñjasiskakiwa, kunatixa jupanaka janiwa yaqha markachirinakjama kipka khusa chaninchata irnaqawinipkiti.

Convenio 169 kamachina, artículo 20 uka payïri t’aqapanxa kunjamsa Qichwa aymara jilata kullakanakasa maya irnaqawiru mantapxaspa, ukhamaraki, mayniri markachirinakjama irnaqawinakapa kipka chaninchatäñapawa ukanaka uñt’ayistu, uka kamachixa aski phuqasiñapataki Perú suyuna jilïri irpirinakapana suma uñjatañapawa. Chiqansti, Perú suyuxa marka kamachimpi taqi markachirinakataki irnaqäwina jisk’achasiña jark’arakinäwa, ukampisa Pueblos Indigenas uka jilata kullakanakataki, instituciones privadas ukhamaraki públicas uka irnaqäwi utanakana khusa irnaqapxañapataki, ukata, aski utjasipxañapataki janirawa medidas especiales efectivas uka kamachinaka  arxatatakiti.

Aka irnaqäwi taypina jisk’achasiñaxa sintipuni uñjasi, kunapachati aymara qichwa jilata kullakanaka mayniri irnaqirinakjama maya irnaqawiru mantaña layku aski yatiñaniskasina ch’ikhiskasina, ukhamaraki, p’iqiniskasina janiwa katuqatakiti, ukhamawa, kunjama uñanaqanipxisa, yaqha kasta janchinipxisa, kunjamsa isisipxi, yaqha arunipxi ukanakatjamakiwa jani maya irnaqawiru mantapkarakiti. Yaqhipa jilata kullakanaka irnaqkasinxa, papcha lurawinaka lurasinsa janiwa mayniri irnaqirinakjama kipka chaninchatäpkiti, ukhamarusa, janiwa khusa irnaqawirusa makhatapkti.

Irnaqawina yaqhachata ukata uñanukuwixa jani walt’awinaka apani, ukhama jilata kullakanaka ina q’inaki jakxatasipxi, yaqha markanakaruwa sarxapxi, ukhamarusa, yaqha lurawinaka lurapxi, ukhama yapu yapuchaña, uywa uywaña ukhamaraki, qhuyana irnaqxapxi, aka qhipa irnaqawinxa janiwa chiqapata irnaqapkiti, kunatixa sapüruwa jurnalpacha irnaqasinxa juk’a qullqikwa katuqasipxi.

Ukhamawa, kullaka jilatanakasa irnaqawi qullqi katuqañata ukhamaraki maya irnaqawiru mantañatakisa jisk’achatasipkakiwa. Uka aynacht’ayañatakisti, Peru suyuna jilïri irpirinakjamaxa “políticas efectivas antidiscriminatorias” uka phuqasiñapataki ch’amanchañapawa, ukata, kamachinaka jani Pueblos indígenas jilatanakaru  jisk’achañataki uñt’ayatañapawa, ukhamaraki, jach’a irnaqawi utanakjama jani walt’awinaka utjañapataki suma amuyunakaniñasawa, ukata, taqi markachirinakjamaraki amuyunakasa khusa tuqiru mayjt’ayañasawa, ukhmaraki, Pueblos indígenas markachiri jilata kullakanakjamaxa kawknirinakasa derechos ukanakasaxa suma yatintañasawa, ukhamaraki,  suma utjasiñataki wali ch’amanchasiñasawa.

Mirian Gisela Velasquez Coaquira

Revisor:

 Juan Choquehuanca Mamani

     Intérprete y Traductor

     Ministerio de Cultura